Stovyklos vaikams

Vasaros stovykla: kaip paruošti vaiko širdį (ir savo ramybę) išsiskyrimui.

Vasaros stovykla daugeliui tėvų sukelia dvejopus jausmus: džiaugsmą dėl vaiko augančios nepriklausomybės ir lengvą nerimą – „O kas, jei jis verkia?“ arba „O jei jis pasijus vienišas?“.

Psichologijoje terminas „namų ilgesys“ (homesickness) nėra diagnozė. Tai natūrali, sveika reakcija į saugios aplinkos praradimą. Štai kaip galite padėti vaikui (ir sau) emociškai pasiruošti šiam nuotykiui.

1. „Namų ilgesys“ yra normalus reiškinys

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad ilgėtis namų – tai nereiškia, kad stovykla bloga ar vaikas „per mažas“. Tai tiesiog rodo, kad jūsų namuose vaikas jaučiasi saugus ir mylimas.

  • Patarimas: nekaltinkite vaiko dėl jautrumo. Vietoj sakymo „Nebūk lėliukas, nėra ko liūdėti“, sakykite: „Visiškai normalu pasiilgti savo lovos ar mūsų vakarienių. Tai praeina, kai susirandi naujų draugų“.

2. Sėkmės pamatas – realistiški lūkesčiai

Tėvai dažnai daro klaidą piešdami stovyklą tik vaivorykštės spalvomis: „Tau bus taip smagu, kad nė neprisiminsi mūsų!“. Kai vaikas stovykloje pasijunta bent kiek liūdnas, jis nusivilia, nes realybė neatitiko pažado.

  • Atviras pokalbis: papasakokite, kad stovykloje bus ir sunkesnių akimirkų: galbūt nepatiks košė, galbūt pavargs kojos, o vakare gali apimti liūdesys. Žinojimas, kad tai planuota, sumažina baimę.

 

3. Venkite „Gelbėjimo plano“ pažadų

Tai pati didžiausia psichologinė spąstai. Sakydami: „Jei tau nepatiks, aš iškart atvažiuosiu ir tave pasiimsiu“, jūs siunčiate vaikui žinutę: „Aš tavimi netikiu, kad tu susitvarkysi“.

  • Ką sakyti vietoj to? „Aš žinau, kad tau gali būti sunku, bet aš taip pat žinau, kad tu esi stiprus ir rasi būdą susitvarti. Vadovai tau padės“.

  • Kodėl tai svarbu? Vaikas, turintis „atsarginį išėjimą“, nesistengs megzti ryšių su kitais vaikais, nes jo mintys bus sutelktos į grįžimą namo.

4. O kaip jūsų pačių nerimas?

Vaikai skaito mūsų emocijas kaip atviras knygas. Jei jūs stovyklos kieme stovėsite susirūpinusiu veidu, vaikas galvos: „Jei mama bijo, vadinasi, čia tikrai nesaugu“.

  • Pasitikėkite savo pasirinkimu: Jūs išrinkote šią stovyklą, pasitikite jos vadovais. Jūsų ramybė yra geriausias vaistas nuo vaiko baimės.

  • Užsiimkite savimi: kol vaikas stovykloje, ne sėdėkite prie telefono laukdami žinutės, o skirkite laiko sau. Laimingi tėvai – drąsūs vaikai.

Kada sunerimti?

Namų ilgesys paprastai trunka 2–3 dienas. Jei po trijų dienų vaikas vis dar atsisako valgyti, miegoti ar bendrauti su bendraamžiais, tik tada verta tartis su vadovais dėl tolimesnių veiksmų.

Atminkite: Stovykla nėra tik pramoga. Tai emocinio atsparumo mokykla. Leisdami vaikui išgyventi nedidelį liūdesį ir jį įveikti, jūs dovanojate jam neįkainojamą dovaną – pasitikėjimą savo jėgomis.

Parašyti komentarą

Your email address will not be published.